Rašysiu apie vaikų skaitymą, kalbėjimą, rašymą

knygos bendras

Apie skaitymo naudą, rodos, kalbama daug, rengiamos skaitymo skatinimo iniciatyvos, kuriamos socialinės reklamos, tačiau vaikų rašymo, skaitymo įgūdžiai prastėja. Ir atrodo, kur čia kas pakasta, kad situacija yra tokia, kokia yra? Gal vaikai skaitymą yra ėmę suprasti kaip mokykloje mokomos lietuvių kalbos priedą, dalį, tik šiam dalykui reikalingą įgūdį? Ir kam skaityti, jeigu man lietuvių kalba neįdomi bei aš ją moku, susišneku, o lietuvių literatūra nuobodi – apie prieštvanines marčias ir paskenduoles…

Gyvenimo tempas didelis, veiklų, atsakomybių begalės, ir toks pats savaime neblizgus skaitymas lieka tyliai tūnoti kamputyje, kaip dabar populiaru sakyti. Ir laukti savojo skaitytojo.

Anglakalbėje terpėje egzistuojanti frazė „Today a Reader, Tomorrow a Leader“ puikiai tinka ir lietuviškam kontekstui. Ir to lyderio mes neturėtume suvokti, kaip žmogaus, užimančio aukštas pareigas.

Skaitymas brandina asmenybę, jos socialinius įgūdžius, kūrybinius polėkius, ugdo vaizduotę, plečia žodyną, formuoja geresnius mokymosi įgūdžius, apskritai, skaitantys vaikai jaučiasi saugesni, laimingesni, sveikesni, ramesni. Skaitydamas vaikas mokosi reikšti mintis žodžiu ir raštu, brandina savo vertybinį ir socialinį statusą, mokosi spręsti problemas.

Tad svarbiausias visų mokytojų, tėvų uždavinys – sudominti vaikus skaitymu, nes kai jį „pagaus“ skaitymas, bet taip iš tikrųjų, jis nuo jo nebepabėgs. Tačiau turime nemažai paplušėti, kad tai įvyktų.

Savo tinklaraštyje dalinsiuosi tuo, ką pati randu, skaitau apie skaitymą, jo skatinimą, kas man atrodo aktualu, įdomu, naudinga tėvams, kurie nori, kad vaikai skaitytų, sklandžiai kalbėtų, daugiau rašytų ir apskritai, būtų kūrybiški. Visąlaik ieškau, kuriu, kaupiu visokiausias užduotis, kurios susijusios su vaikų rašymo, kalbėjimo, pasakojimo įgūdžių lavinimu. Jomis dalinsiuosi ir šiame tinklaraštyje. Mano rašliavos visiškai subjektyvios. Bet gal jos bus kažkam naudingos.

Kartą per savaitę dalinsiuosi ir perskaitytos vaikiškos knygos recenzija – apžvalga – įspūdžiu. Knygelių vaikams yra labai daug ir visokiausių, tad, manau, mano pasidalinimai gali būti naudingi.

Kodėl „Žuvys ir liežuvis“? Nes gražu, rimuojasi ir žaisminga. Būtent žaismės pasigendu, kai kalbama apie vaikų skaitymą, rašymą, kalbėjimą. Visa tapo (o gal visuomet ir buvo) TAIP rimta, ir vaikai nebejaučia teksto skaitymo malonumo (be abejo, kad ne visada ir ne visi). Jie skaito iš reikalo – nes liepė tėvai ar mokytoja. Jie skaito, nes tėvai susinervino ir paskyrė tokią bausmę. Rašymas – išvis kažkas TOKIO, ko galėtų nebūti. Kalbėti gali, bet taip neretai ištinka auditorijos baimė.

Juk knygose mes pasineriame į nuotykių smagumą, netikėtumus, suvokiame pasaulio problemas, kurios atveriamos taip įdomiai ir netikėtai, tačiau visa tai kažkur dingo ir liko tik REIKIA. Pasistenkime grąžinti vaikams skaitymo ir rašymo grožį ir džiaugsmą. Aš tikiu, kad mums pavyks. Kiekvienam iš mūsų reikia atrasti skaitymo malonumą, kalbos grožį. Vaikams padėti išmokti žaisti tekstais ir kalba. Bandysiu apie tai rašyti.

Iš internetų: „Dinosaurs didn’t read. Look what happened to them“.

Dinozaurai neskaitė. Juk žinai, kas jiems nutiko.

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s