Šimtas vėjo malūnėlių. Gražieji eilėraščiai vaikams. (2016). Vilnius: Tyto alba.
Yra knygų, kurias norisi dovanoti. Jas norisi būtinai turėti namų knygų lentynoje, nes kai prireiks – galėsi atsiversti. Knyga „Šimtas vėjo malūnėlių“ sukelia būtent tokias emocijas. Ji nuostabi, nes į ją surinkti vieni geriausių lietuvių poetų tekstai vaikams. O jeigu dar ir liko geresnių, tai knyga sukuria tokį įspūdį, kad nelabai. Ši knyga – lietuviškos poezijos vaikams branduolys, žinoma, subjektyvus.
„O spalvotoji knygele,
vesk mane į savo šalį,
savo šalį stebuklingą,
kur žiedais į žemę sninga,
kur žvaigždėm į žemę lyja.“ (Janina Degutytė „Spalvota knygelė“, p. 27)
Eilėraščius atrinko sudarytoja Gražina Skabeikytė – Kazlauskienė, žinoma vaikų literatūros tyrinėja. Tad ir rinkinys labai kokybiškas ir džiuginantis. Jame telpa tik dalis puikiausių lietuvių autorių tekstų, bet jie taip gerai atsijoti, lyg kokia lietuviškos vaikų literatūros kvintesencija. Šios knygos viršelio iliustracijos autorė – Lina Dūdaitė, meninė redaktorė – Asta Puikienė.
Skaitydamas knygos tekstus, patiri ir lietuvių poezijos giliamintiškumą, ir žaismingumą, ir liūdnumą, ir nepaliaujamą vaikišką džiugesį. Temiškai taip pat aprėpta labai daug – parinkti tekstai ir apie vaikams svarbius dalykus – trokštamą augintinį, vasaros atostogas pas tetą, gyvūnėlius, bet ir egzistencinius, pamatinius reiškinius – namus, kartų kaitą, liūdesį, vienatvę.
Viena, ką galiu
Tau padaryt –
Burtą, slaptą
Žodį pasakyt:
Žodis tas, kurio
Daina klausys, –
Liūdesys,
Tik tyras liūdesys. (Valdemaras Kukulas „Dainos slaptažodis“, p. 29)
Knygoje „Šimtas vėjo malūnėlių“ surinkti ir vyresnės, ir jaunesnės kartos lietuvių poetų tekstai. Čia rasime ir Juliaus Janonio, Janinos Degutytės, Ramutės Skučaitės, Anzelmo Matučio, Salomėjos Nėries, Martyno Vainilaičio, Sigito Gedos, Vlado Braziūno, Juozo Erlicko, Leonardo Gutausko eilėraščius. Visų išvardinti, matyt, nėra prasmės. Bet visi tekstai tikrai verti būti šioje knygoje.
Šią knygą gera skaityti. Kartais taip gražu, kad net gelia. Knyga prasideda Almos Karosaitės tekstu „Vaikai“. Baigiasi Juozo Erlicko „Vėjiniais malūnais“, o šio teksto pabaiga sutampa su gražia ir apgalvota knygos pabaiga: „…Aš užaugsiu ir sparnus išskleisiu/ Baltus ir plačius, kokių nebūna…“ (p. 61).
Svaiginančio skrydžio skaitant. Ir jums, ir vaikams.
