Gamta vs Hario Poterio tikrovė

Su vaikais stengiamės laikytis naujametinio pažado – kuo daugiau pasivaikščiojimų lauke. Šiuo metu įgyvendinti pažadą tikrai nelengva, nes greitai temsta, bet stengiamės kaip galim.

Vieną pavakarę, jau temo, išsiruošėm savo paupiu ir nuėjom kiek tolėliau, nei visada. Atsivėrė tokia kalva su keliom pušim. Iš tolo visad taip gražiai atrodė ir viliojo. Ateinam. Ir pasidaro šiek tiek baisu.

Ten pilna urvų. Tikrai ne dešimt. Vieni seni, jau nenaudojami. Kiti šviežūs, ką tik kapstyti, smėlis drėgnas. Įsitempę einam, urvų daugėja. Įsitempiam dar labiau. Ir vėl urvai. Vienoj duobėj pasimato kaukolė. Tokia nedidelė. Manau, lapės. Ir urvai, ko gero, jų. Dar galėtų būti ir usūrinių šunų, bet landos, manau, būtų platesnės, nes vienąsyk mačiau, tai užpakalis – ohoho.

Mes daug nevaikštom, labiau dairomės, o man galvoje sukas – „jeigu čia tiek lapių, tai viena gali būti ir pasiutus, reikia greičiau eiti iš čia, ką darysim, jei pradės pulti, nesaugu“.

O mano mažasis, septynmetis, pusiau šaukia – „mama, einam iš čia, čia Piteris Trumpulis prikasiojo, čia jo darbas, einam greičiau“.

Va taip ir gyvenam. Viena – gamtoj, kitas – Hario Poterio realybėj.

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s