Vaikai skaito Vytauto Misevičiaus tekstą „Maudyklė“. Kodėl nesimokė mintinai, kodėl vaidybos nedaug, o ir ji – nenugludinta? Nes taip smagiau, santykis su tekstu gyvas ir jokios prievartos. Skaitome ir linksminamės. Mokomės suprasti, kas yra raiškus skaitymas, balso intonacijos ir pan. Vaikai nežino, kuris sakinys kuriam atiteks, tad ir improvizacijos daugiau. Kartais pavyksta, kartais – ne. Bet ne to ir siekiame. Mūsų siekis – draugauti su tekstu, jį pažinti, mylėti. Kitąkart įrašinėsime įrašų studijoje, kad viskas aiškiai girdėtųsi.
