Skaityti ir juoktis – dvigubas malonumas

Elė ir pašėlusi klasėElė Laplandijoje

Parvela, T. (2013). Elė ir draugai. Vilnius: Nieko rimto.

Parvela, T. (2014). Elė ir pašėlusi klasė. Vilnius: Nieko rimto.

Parvela, T. (2017). Elė Laplandijoje. Vilnius: NIeko rimto.

Koks smagus yra tikro atradimo džiaugsmas. Kažkada perskaičiusi Tomo Dirgėlos rekomendaciją, parnešiau tuomet antrokei dukrai dvi Timo Parvelo knygas „Elė ir draugai“ bei „Elė ir pašėlusi klasė“. Kai dukra pradėjo skaityti šis knygas, iškart pasigirdo nuoširdus juokas.

Ir žinoma, tas netylantis juokas skatino ir man pačiai kėlė norą imti knygą į rankas. Kadangi pirmąją knygą dukra perskaitė turbūt per dieną ar pusdienį, kai ji atsigulė, ją perėmiau aš. Ir ją skaitydama, aš nesijuokiau. Aš žvengiau. Toks nelabai korektiškas, bet toks teisingas ir mano juoką apibūdinantis žodis.

Knyga Elė ir draugai“ iškart įtraukia. Siužeto linija besiplečianti, įvykis keičia įvykį, kiekviename skyriuje pasakojama nauja istorija. Pagrindinė knygos veikėja – pirmokė pasakotoja Elė. O visa knyga – ryškiausi jos ir jos klasiokų nuotykiai, nutikę per pirmuosius metus mokykloje.

Dar vienas ypatingas veikėjas knygoje – mokytojas. Jis tarsi visų įvykių judintojas, lėmėjas, nes būtent jo elgesio pokyčiai lemia vaikų „žygdarbius“. Ir knyga prasideda nuo to, jog mokytojas gauna keistą laišką – be pašto ženklo, o jį perskaitęs jis ima keistai elgtis. Ir kuo toliau – tuo labiau. Tad vaikai ima aiškintis, kas vyksta su mokytoju.

Knyga – nuotykinė, su detektyvo elementais. Elės ir jos draugų istorijų knygoje vaikų narpliojamos detektyvinės intrigos įtraukia išsyk. Visąlaik juoką ar šypsnį keliančios istorijos – tiesiog vaistas neskaitantiems. Šios knygos turėtų patikti tiems, kuriems knygos kelia nuobodulį. O ir Agnės Nananai iliustracijos – šmaikščios ir knygą papildančios.

Labiausiai knygoje žavi vaiko pozicijos atskleidimas, vaiko kalbos, galvojimo imitacija. Mano nuomone, autorius tai daro labai taikliai. Viskas knygoje pasakojama iš vaiko perspektyvos: „Mokytojas parodė švilpuką. Jis paaiškino, kad šokti į vandenį bus galima tik išgirdus švilpuką./ – O koks jo garsas? – paklausė Patris./ Mokytojas sušvilpė, norėdamas parodyti, kaip skamba švilpukas. O mes puolėme į vandenį“. Visa knyga – lyg situacijų komedija.

Jeigu vaikai dar neskaitė – tikrai verta. Apie Elę bei jos klasiokų nuotykius rašoma ir knygoje „Elė ir pašėlusi klasė“. Ji nė kiek nenusileidžia pirmajai. Šią žiemą pasirodė ir dar viena dalis – „Elė Laplandijoje“. Smagaus skaitymo!

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s